A letter from Nov 10, 2025

SVEIKUTE! Tau rašo Inga po šokių. Jeez kaip gali greit nuotaika pasikeisti mano. Neveltui esu a libra… šiandien pradėjom mokintis naują choreo po kurios buvo KARŠTA KARŠTA. Bet aš taaip kaifavau. Galvojau man reikia lėtos muzikos. Na iš dalies gal ir būna laikotarpių, kai norisi lėtumo, arba būna įsijaučiu, jei tikrai jausminga choreo. Bet šiandien reikėjo aštrumo, šiektiek pykčio išsiliejimo, aistros, bum čik čiki čiki… hahah… Patiko šiektiek pasileisti. Padėjo keletas reelsų matytų, vienas apie tai, kad šoky svarbu ne perfekcionizmo siekti, tobulai viską atkartoti, o daugiau įsijausti į choreo ir pasimėgauti kiek. Tada dar geriau kartais gaunas, kai mažiau stengies, o daugiau atsipalaiduoji. Kokia ironija, ane? O kitas, kad kai norisi sakyt it’s hard, kad nesigauna, tada sakyt muheheheheh…. ir tiesiog pasijuokt ir daryt kaip tuo metu gaunasi. Bet mmm tas klubu sukimas per alsavimą dainoj…Kaaip aš kaifavau galėdama tą strong **** suaugusią pusę savo pajaust. Gaila ryt trenerio nebus… nes taaip noriu į gymą eit ir pavaryt. Ai ir va nereik nei Kreatino nei kofeino, užsivedus vien nuo emocijų ir gyvenimo džiaugsmo, muzikos, judesio. Nežinau, ką veikiu tam sėdimam darbe. Blyn kodėl aš turiu būt intravertė… tiktų man kažką aktyvesnio veikt… bet kolkas matyt toks etapas. Ar sakia, jog gaila, kad ryt trenerio nebus, nesakiau? Tikiuosi jam viskas gerai, sakė nežino, kada vėl ant kojų bus, tikiuosi tiesiog peršalimas koks, o gal kovidas? Girdėjau daug kas serga dabar ir sunkiai tuo kovidu. Mačiau, kad penktadieni mažiau nuotaikos jis turėjo. Jau kūriau planą, kaip paklausiu ryt jo, kai paklaus manęs kaip sekasi, atgal, o kaip tu? Ir va, pasirodo neveltui norėjau to paklausti.. oj kiek nespėju paskayt reikiamu momentu. Stipri intuicija pas mane, bet per lėtas mąstymas… nors va choreo greit pagavau šiandien. Matyt padėjo nuėjimas laiku miegot ir poilsis sekmadienį, toks nieko neveikimas. Plius mėnesinės baiginėjas. Grįžtu į save ir savo jėgas. Na tik gal kiek liūdina, jog močiutė sensta, va grįžau ir pasirodo jai patino žandikaulis, matyt dantys pagedo, o dar ir šuo į lauką prašosi, jau mažiau ryt miegojus būsiu panašu… life… na vis primenu, kad neatėjom vien poilsiaut į pasaulį, o ir patirti šiektiek kančios, žmogiškų emocijų, kurios dažnai yra sunkios ar nemalonios. Svarbu išmokt su jom išbūt ir prisimint, kad “ir tai praeis”. P.S. daina Miiya Rae - Run with the pulse