labu labu labuliukas

Hey Simonike, kaip gyvenimėlis!!! tai 25!!!! jei neapsirikau!!! nesvarbu kiek tau metu, brangute, tikiuosi tu laiminga. Dabar tau gimtadieniai nepatinka.... liūdniausia šventė... ne dėl to, kad pasenai, ne... skaudu kažkaip matyti besistengiančius žmones... jie tau linki visokiu nesąmonių... juk aišku - neišsipildys... o kartais tavo šeima palinki tokių gražių dalykų... o jei ir nepasako tai iš jų apsikabinimo junti, kaip tave stipriai šie žmonės myli, tiki tavimi, nori tik gero... O tau taip skaudu... tuomet kiekvienas žodis sminga lyg koks spyglys gyliai gyliai... atrodo amžiams... kartais atrodo, geriau nebūtų gimtadienių.... o kaip dabar? ar labai pasikeitė tavo gyvenimas? Įdomu kokius mokslus tu pabaigiai? floristė? o gal įgyvendinai savo didžiausią svajonę - turėti savo verslą (šokolado, suvenyrų parduotuvė, o gal mini miestelis-stovykla prie miško). Kad ir kaip bebūtų būčiau laiminga sužinojusi, kad tavo geriausios savybės, bruožai ir tikslai išliko (nerūkai, negeri, kerti kelias užsienio kalbas, skaitai knygas, mokaisi šokti, turi tvirtą šeimą). Dabar visko nutinka, visko prigalvoji, pasakai.... tikiuosi mamą taip pat tebemyli ir nesipyksti (jei kartais yra nesutarimu, reikalauju tuoj pat eiti, važiuoti nesvarbu, bet dabar pat mesti laišką ir lėkti, atsiprašyti... nesvarbu ar tu ar ji kalta, nesvarbu spjauk ant principu ir viso to šlamšto lėk pas mamą atsiprašyk, ir nesvarbu priims ar ne, bet kai gulėsi mirties patale žinosi, jog tu viską padarei). Ar tėtį apkabinai? Norėčiau daug parašyti... bet kam... prisimink, ką jaučiau rašydama šį laišką, prisimink mane.... Palinkėsiu ramaus gyvenimo, nes tai viskas, ko aš dabar trokštu..